lėtas

lė̃tas, -à adj. (4) K; R 1. kuris viską pamažu dirba, nesikarščiuoja, šaltakraujis, flegmatiškas: Viens taria – per drąsus, o kits jį lė̃tą vadina K.Donel. Ot tai lė̃tą vyrą gavo! Šn. Pats lėtučiukas, o pati šatrija Tv. Mūsų gaidys lė̃tas, su žąsinu nesimuša Krkl. ^ Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalios neteksi Vlkj. Lėtoji (lėta) kiaulė gilesnę (gilią) šaknį knisa flk. Piktas būdamas, lėto ieško PPr127. Lė̃tas kaip avelė Škn. Lė̃tas kaip karvė, nekimba pryšais Krš. Kas lėtesnis, tas kaltesnis LTR. Lėtasis pas greitąjį pareis (palengva daugiau padarysi) CII1121.

lėtaĩ adv. K.

2. DP22, Ch¹Mt5,5, MP89 nuolankus, romus: Lė̃tas žmogus yra nesragus, nulenkia visus, iš lengvo kalba, dirba J. Kad ir bari, lė̃tas neatsibara J. Negerai daro tad tie, kurie lėtus uja SE109. 3. nesmarkus, neskubus, palengva judantis: Vėjelis lėtas gimtinės dūmais padvelkė saldžiai S.Nėr. Lėtas oras (be vėjo) Lg. Neturėjo kur akių dėti ir jautėsi kaip ant lėtos ugnies kepamas vėžys V.Myk-Put. Levickas sunkiai atsiduso ir lėtu žingsniu nuėjo toliau, nuleidęs galvą, sujaudintas prisiminimų J.Avyž. Tiriant lėtas žvaigždes, neužtenka vien tikslaus stebėjimo: reikia dar laukti, kol jos kiek pajudės danguje, ir vėl stebėti P.Slavėn. Nemunas … slenka pakriaušėmis … lėtas A1884,279. Tempas toks lėtutis rš. | Lėtoji ligos forma rš.

lėtaĩ adv.: Ana dirba lėtai, t. y. atsileidusi, neskuba J. Trečioji kosminė raketa skrieja Mėnulio link lėčiau, negu pirmoji ir antroji tarybinės kosminės raketos (sov.) sp. Tik dabar jis pastebėjo, kaip lėtai slenka traukinys J.Dov. Karvė lėtai begromula, vargu neserga Šts. Knygų spausdinimas ėjo lėtai rš. Nesnauskiam, negyvenkiam teip lėtai, bet budėkiam visadai BPI213. Mes nutilome ir lėtutėliai sūpavomės savo laive Šlč. Taip tekėjo jos gyvenimo upė, tai sukdamosi verpetais, tai lėtutėliai plaukdama rš. ^ Lėčiau važiuosi, toliau nuvažiuosi LTR(Mrj).

4. silpnas, nestiprus (apie gėrimus): Lėtas vynas SD399. Kiekvienas žmogus pirmiaus duoda vyną gerą, o kad atsigeria, tada tą, kurs yra lėtesnis BtJn2,10. Alus lėtesnis SD29. Šitas stikliukas jau lėtesnis buvo Plk. Lėtesnė šnapšė Šts. Lėta arbata Rdd. Lėtas vanduo (be vyno) DP139. 5. SD261 paprastas, eilinis: Vieni tiektai jį už pranašą turi, … kiti už lėtą žmogų DP467. Grynus ir lėtus žvejus ant teip didžio urėdo … pavadint … teikės DP511. Er didis žmogus? Er prastas? Er lėtas? SPII196. Apleiskig visus gėrius kūno, valgydamas lėtus ir paprastuosius valgymus DP109. 6. SD399 prastas, menkos vertės: Tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja SPII36. Lėtu dangalu nešiojo SPI56. Atrado jį prakarte paguldytą ir vystykluose lėtuose, skarose suvystytą SE19. Lėta gelumbė (pigi, plona) SD90. Miltai lėti (rupūs) kviečių SD68. | Labai silpnas ir lėtas turi akis SPI211.

lėtaĩ adv.; SD261: Jau jį buvo pardavęs, labai lėtai tarydamas SPII185.

7. neturtingas, vargingas: Lėto teipag neištrauksi barningame jo daikte Ch2Moz23,3. 8. CI62, N paikas, kvailas. 9. R, KI428 nedrąsus.

◊ iš lė̃ta Š, iš lė̃to Š, NdŽ pamažu, iš lengvo, neskubant: Jis šneka iš lėto J.Jabl. Pasikalbėsiva iš lėto Blv. Iš lėto susikrovė kultūringų tautų kalbos turtai rš.